Pinigai ir šlovė susuka protą
|
Trijų olimpinių medalių laimėtojas, ledo ritulio pažiba, Niujorko „Rangers“ klubo mušeika Darius Kasparaitis mokosi gyventi ne kaip žvaigždė, o kaip paprastas žmogus. „Nebėra Dariaus Kasparaičio, ledo ritulio padaužos, žvaigždės, yra tik paprastas žmogus. Su faktu, kad mano karjera jau baigėsi, susitaikiau per metus. Dabar jau lengviau”, - verslo žurnalui „bzn start“ sakė D. Kasparaitis.
D. Kasparaitis žurnalo „bzn start“ žurnalistui Andriui Guginiui buvo atviras - jei nebūtų dabartinio nusiteikimo save keisti, galbūt būtų prasigėręs arba vėl pradėjęs vartoti narkotikus. Vos prieš penkerius metus, kai sportininkas išgyveno nesėkmes asmeniniame gyvenime bei strigo karjera, medikai nuo skausmo išrašė tablečių, kurių sudėtyje buvo opiatų.
„Įsivaizduojate, kokia palaima yra išgerti vieną kitą tabletę ir po pusvalandžio pajusti lengvumą! Pradėjau vaistus vartoti kasdien: atsikeliu iš ryto, nuotaika prasta – išgeriu tabletę, ir ji pasitaiso. Noriu parašyti laišką ar padirbėti prie kompiuterio – išgeriu dvi tabletes ir kelias valandas palaimingas žiūriu į monitorių. Dieviška būsena. Darbo rezultato nėra, bet užtat smegenyse – rojus. Tai tęsėsi gerą pusmetį“, - prisiminė D. Kasparaitis.
Alkoholis taip pat buvo šio sportininko gyvenimo dalis. Juk, anot D. Kasparaičio, jis gyveno švęsdamas ir visas gyvenimas sukosi tik apie ledo ritulį, pinigus ir moteris.
Tik jau baigęs karjerą sužinojo, kad serga priklausomybės liga – jam nustatytas obsesinis kompulsinis sutrikimas.
„Iš šono atrodo, kad man viskas gerai. Dar prieš dvejus metus žaidžiau, tačiau blaškiausi tarp JAV, Rusijos ir Švedijos. Paskui atsisėdau vieną dieną ir pagalvojau: nuo ko aš bėgu? Supratau, kad bėgu nuo savęs: ne nuo vaikų, ne nuo šeimos. Aš tiesiog skubu, kad nebūčiau su Dariumi. Prieš kelerius metus negalėdavau ramiai pasėdėti ant suoliuko bent dešimt minučių. Tai buvo košmaras. Man reikėjo veiksmo, judesio. Dabar jau galiu ir pusvalandį išbūti vienas tyloje“.
Trečią kartą gyvenimą šeimoje bandantis kurti D. Kasparaitis gyvena Stokholme, Švedijoje. Per erdvių apartamentų langus pačiame miesto centre mato Švedijos karalių rūmus. Jo gyvenimas jau dvejus metus yra be ledo ritulio. Kasdienybė sukasi apie šeimą ir savęs pažinimą iš naujo.
„Dieve, aš užaugau rūbinėje. Neturėjau, kas pamokytų, kaip reikia gyventi ir elgtis su pinigais, ko vertėtų vengti ir kaip reikėtų gyventi“, - sakė D. Kasparaitis.
|
Komentarai
Kategorijos
Daugiausia komentuojami
- Prostitucija: pramoga ar būdas užsidirbti?
- Pažintis dirbant Palangos bare lėmė verslo sėkmę
- Geidžiamiausių verslininkų indeksas
- Kaip gimė „Coca-Cola“ pavadinimas?
- Egzotinių kiaušinių verslas
- Laimi ne stipriausi ir ne protingiausi, o tie, kurie prisitaiko prie naujovių
- Malonaus skonio beieškant: kada kava skani tik su cukrumi?
- Nuostabios darbo sąlygos Silicio Slėnyje
- Didžiausios verslo aferos
- Kaip atskirti originalius kvepalus nuo klastotės?