1927 metais Johnas Willardas (tėvas) ir Alice Sheets Marriottai įkūrė mažą aludę „A & W Root Beer“ Vašingtone (JAV), o iki 2004 metų (1993 metais pervadinta į „Marriott International“) ji tapo pasaulyje pirmaujančia viešbučių vadybos ir paslaugų įmone. Vadovaujant J. W. Marriottui (sūnus) „Marriott International“ virto milijardais JAV dolerių vertinama viešbučių imperija, kurioje dirba 140 tūkst. darbuotojų, išsibarsčiusių po 64 pasaulio valstybes. Kaip jiems mažiau nei per šimtmetį pavyko sukurti tokią imperiją?

 

J. W. Marriottas (tėvas) ir A. Sheets pradėjo savo verslą su... 6 000 dolerių paskolomis. Iš pradžių jauna šeima turėjo tik devynvietį alaus bariuką, vėliau, pradėjus prekiauti meksikietišku maistu, įmonė buvo pervadinta į „Hot Shoppes“. Greitai pasirodė, kad toks sprendimas vykęs, todėl pagausėjus įplaukoms šeimininkai ėmėsi plėtros. Visą šalį purtant Didžiajai depresijai sutuoktiniai (murmonai iki kaulų smegenų) dar labiau atsidavė darbui, tad „Hot Shoppes“ plėtėsi po visą šalį.

 

J. W. Marriottas (sūnus) gimė per šį karštligišką etapą (1932 m. kovo 25 d.) ir nuo mažumės mokėsi iš savo tėvų, kad „privalu nenuilstamai dirbti, kol darbas iš tiesų bus atliktas gerai“. Jau būdamas keturiolikos berniukas sukosi tėvų versle, o įstojęs į prestižinį Jutos universitetą (mokėsi finansų ir bankininkystės) ir toliau dirbo viename iš šeimos restoranų: valė grindis, plovė indus, aptarnaudavo klientus... Baigęs mokslus dvejus metus tarnavo JAV kariniame jūrų laivyne, o grįžęs stačia galva paniro į tėvų verslą. Marriottų verslas tuomet apėmė mokyklų, ligoninių bei oro linijų maitinimo paslaugas. Na, o sūnaus grįžimo proga imtasi dar vienos veiklos – viešbučių statybos. 

 

Jaunajam Marriottui tai buvo galimybė ne tik išbandyti jėgas, pritaikyti įgytas žinias, bet ir įrodyti tėvams, kad yra ne iš kelmo spirtas. Buvo nelengva, nes pirmojo motelio statymas prilygo mažo kačiuko įmetimui į vandenį. Marriottas rūpinosi viskuo: pradedant architektų samdymu, baigiant atidarymo šventės planavimu. Nors ne viskas ėjosi kaip per sviestą, teko išgyventi karčių pamokų, tai jam teikė begalinį pasitenkinimą. 

Sulaukus sėkmės sūnus įtikino tėvą, kad norint išplaukti į tarptautinius vandenis teks keisti verslo modelį ir pradėti orientuotis į intensyvią ir rizikingą plėtrą, sandorius bei paskolas. Peržvelgęs verslo plėtros strategijas vyras per trejus metus sugebėjo nupirkti restoranų tinklus „Big Boy“ ir „Roy Rogers“ bei Venesuelos oro linijų maitinimo paslaugomis užsiimančią bendrovę. 1993 metais nuspręsta keisti ir pavadinimą, tad „Marriott-Hot Shoppes“ tapo „Marriott International“. Veiklą šeima plėtė įsigydama vis daugiau įvairių prekių ženklų, kurdama finansavimo būdus ir statybų eigos modelius, todėl kompanija greitai tapo viena didžiausių pasaulio nekilnojamojo turto valdytojų, uždirbančių daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių per metus ir pastatančių vidutiniškai vieną viešbutį per savaitę.

 

Darbar, jau būdamas imperijos vadovas, J. W. Marriottas jaunesnysis teigia sėkmės formulę pasiskolinęs iš tėvo, o ji maždaug tokia: sunkus darbas, atsidavimas tam, ką darai, bei senamadiška išmintis – asmeninis dalyvavimas visuose procesuose, net jeigu tai yra tik valgiaraščio papildymas vienu desertu. Vyras priduria: „Įsitikinkite, kad jūsų verslo partneriai bei darbuotojai yra laimingi ir iš tiesų mėgsta savo darbą, tuomet jie bus patenkinti ir galės ne tik tinkamai pasirūpinti klientais, bet ir mėgautis tuo, ką daro. Suprantu, kad dauguma įmonių stengiasi paveikti klientų jausmus, tačiau mūsų pranašumas yra tai, jog duodame daugiau, nei iš mūsų tikimasi.“