Nuo minties „neturiu kuo apsirengti“ iki nuosavo verslo

„La Boutique“ (liet. parduotuvėlė) savininkė Indrė Pašvenskienė rimtai juokauja, kad mintis atidaryti butiką (pran. boutique) kilo sprendžiant amžiną dilemą – neturiu kuo apsirengti! Prieš imdamasi nuosavo verslo moteris dirbo aviacijos srityje, tad pagaliau ryžusis kai kurie pažįstami reagavo skeptiškai ir ironizavo: kai jau reikės pagalbos, paskambink...

Vis dėlto pagalbos neprireikė. Metus veikianti parduotuvėlė, išskirtinai prekiaujanti tik Lietuvių dizainerių drabužiais bei aksesuarais, jau turi būrį nuolatinių klientų. Nors iš pradžių išties kilo daug įvairių klausimų, o ypač ar tokio tipo parduotuvėlės apskritai reikia, pačių artimiausių žmonių palaikoma Indrė nuosekliai ir nuoširdžiai dirbo plėtodama butiko idėją.

Šiuo metu į butiką kreipiasi daug jaunųjų kūrėjų, tačiau iš pradžių teko jų ieškoti, daryti atranką. Nemažai dirbta ir švietimo srityje: aiškinta, kad tai yra vienetinių drabužių parduotuvė, o ne koks nors komisas ar išparduotuvė. Moteris prasitaria, kad iki šiol tenka kovoti su nusistovėjusia tautiečių nuomone, esą lietuviška prekė nėra ypatinga ar labai kokybiška. Indrė tvirtina, kad Lietuvoje yra daug talentingų jaunų drabužių dizainerių, o įsigyti vienetinį, originalų, kokybišką ir tik tau skirtą drabužį ar aksesuarą ne tik paprasta, bet ir finansiškai neskausminga.

Deja, vyrauja dar viena nuomonė, esą visi vienetiniai drabužiai kainuoja tūkstančius litų, tad nedrįstama net užsukti pasižvalgyti. Moteris paaiškina, kad, pavyzdžiui, už du šimtus litų galite nusipirkti masinės gamybos suknelę populiarioje parduotuvėje ir gatvėje ar darbe sutikti antrininkę arba kartais net už mažesnę sumą įsigyti vardinį, bet vienetinį apdarą.

Indrė pripažįsta, kad mados namų firminėse parduotuvėse ir pati jaučiasi nesmagiai, nes vos užėjus konsultantai iš karto įvertina, koks tavo socialinis ir finansinis statusas ir ar galėsi parduotuvėje bent ką nors įpirkti... Todėl butike dirba pati ir stengiasi įsiklausyti į kiekvienos klientės poreikius, norus, supažindina su dizaineriais, jų darbo braižu ar specifika – juk svarbu ne tik daiktas, bet ir kūrėjo asmenybė.

„La Boutique“ sau drabužį ras ir penkiasdešimtmetė verslininkė, ir dvidešimtmetė studentė. Savininkė pabrėžia, kad svarbu nebrukti prekės, leisti pirkėjui susigyventi su drabužiu, bendrauti su klientėmis.

Moteris stengiasi, kad, tarkim, dvidešimt minučių, kurias klientė skiria progai apsižvalgyti, pralėktų mėgaujantis procesu, virstų trumpu atokvėpiu nuo kasdienių darbų.

Sėkmingai savo verslą auginanti ir apie plėtrą mąstanti Indrė pradedantiesiems verslininkams pataria gyventi savo idėja, tačiau nesitikėti grąžos tuoj pat. Anot jos, tuomet labiausiai sekasi. Jauniesiems kūrėjams moteris linki niekada nenuleisti rankų, o Lietuvos moterims – įsileisti į gyvenimą spalvų.