Teigiama, jog kūrybingumas yra išugdomas gebėjimas, asmens savybė, pastaruoju metu įgyjanti vis didesnę reikšmę. Gebant tinkamai pasinaudoti individų žiniomis ir kūrybinėmis galiomis, kuriamas konkurencinis pranašumas, paremtas intelektine nuosavybe, autoriaus teisėmis, inovacijomis, patentais, prekių ženklais ir kita. 

 

Organizacijų vadovai, suvokę kūrybingumo svarbą, o gabūs vadybininkai, integravę ir susieję kūrybingumą su ekonomika, lengviau adaptuojasi prie kintančių rinkos poreikių, optimaliai išnaudoja kūrybinius darbuotojų gebėjimus, kuria ne tik naujas prekes ar paslaugas, bet ir naujas reikšmes, formas, pateikimo būdus, sąsajas ir t. t. 

 

Tačiau kūrybingumui pasireikšti būtina individo ir grupės sąveika, socializacijos procesas, mokymasis, bendradarbiavimas. Parašyta nemažai studijų, įrodančių, jog kūrybingumas gali būti lavinamas, sukurta net kūrybingo idėjų skatinimo ir ugdymo metodų, kuriais sutiko pasidalyti mūsų kalbinti pašnekovai.

Praktiniai patarimai 

 

Kūrybingumo aktyvinimo ir ugdymo metodai

 

Minčių lietus (arba smegenų šturmas): nusiraminkite ir ant lapo surašykite visas į galvą šaunančias idėjas (visas!). Nekritikuokite kolegų idėjų. Pasiūlymai turi lietis laisvai ir nevaržomai, leidžiant pasireikšti kiekvienam komandos nariui. Šiuo atveju svarbiausia idėjų kiekybė ir tik pasibaigus minčių lietui vykdoma atranka.

 

Minčių žemėlapis: šis būdas skatina asociatyvinį mąstymą. Tereikia turėti balto popieriaus ir spalvotų pieštukų. Lapo viduryje užrašykite probleminį žodį, nuo jo brėžkite skirtingų spalvų šakas ir surašykite sugalvotas asociacijas (po vieną žodį!). Nuo šių asociacijų brėžkite papildomas šakas ir surašykite papildomas asociacijas.

 

Fiasko: sugalvokite variantų, kaip būtų galima pabloginti savo situaciją. Tarkim, norite padidinti pasirinkto segmento pardavimą. Tuomet pagalvokite, ką tokio turite padaryti, kad klientai jus prakeiktų. Šis metodas skatina ieškoti sprendimų, kaip reikėtų dirbti, kad išvengtumėte kol kas tik išgalvotų blogybių.

 

Priverstinė analogija: pagrindinė idėja – ieškoti sprendžiamos problemos analogijų su visiškai arba menkai su ja susijusiais dalykais. Tokiu būdu priverstinis lyginimas padeda į problemą pažvelgti netikėtu kampu, be to, veikia kaip paskata ieškoti.

 

Atminties žemėlapis: stimuliuoja naujų idėjų generavimą. Iš pradžių kuriami vaizdiniai būna susiję su nagrinėjama tema ar problema, o vėliau veikia kaip stimulas generuoti idėjas.

 

KOMENTARAS

Mindaugas Raguotis, LNB „Bibliotekos pažangai“ atstovas

 

Mano nuomone, kūrybingumas yra matyti ir pateikti įprastus dalykus kitaip: individuliai, originaliai ir nenuvalkiotai. Skatinti darbuotojų kūrybingumą verta, nes kūryba visada buvo ir bus vienintelis minčių, idėjų ir fantazijų įamžinimas, įprasminimas, įgyvendinimas. Darbuotojai, galintys ir gebantys atskleisti savo kūrybingumą darbo vietoje, gali labiau save realizuoti, išreikšti, o tai yra viena iš svarbiausių motyvavimo priemonių. Deja, kūrybingų žmonių vis dar trūksta darbo rinkoje: ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad jie tiesiog neaktyvūs arba neatsiskleidę. Tačiau svarbiausios kūrybingo darbuotojo savybės nėra vien kūrybingumas, jį turi papildyti drąsa, atidumas, mokėjimas pateikti idėjas ir kantrybė. Beje, kantrybė dažnai yra geresnis būdo bruožas nei drąsa. Mūsų organizacijoje skatinamas platesnis mąstymas „iš už organizacijos ribų“ (angl. „think out of the box“). Turime galvoti, suprasti ir tartis su galutine tiksline auditorija, o sukauptą patirtį, turimą vaizdą ir patarimus perduoti tiekėjams. Stengiamės būti atviri, sulaukti grįžtamojo ryšio. Vienas praktinių pavyzdžių – gerų minčių ir idėjų rašymas ant didelės lentos. Visa tai gali matyti kiti darbuotojai ir pritaikyti arba panaudoti savo darbe. Kilus specifinių klausimų ar problemų, naudojame vadinamuosius minčių lietų ir minčių žemėlapį. Naudojantis šiais metodais tikrai pasiekiame kūrybiškus ir efektyvius rezultatus. Kitokių kūrybos skatinimo metodų nenaudojame, bet, manau, visas kolektyvas yra suinteresuotas siekti geriausių rezultatų. Kartais reikia nusileisti ant žemės ir pažiūrėti į viską iš kitos pusės.