Kalbant apie knygų likimą pasidalijama į dvi stovyklas: vieni teigia, kad popierinė knyga išnyks, kiti – kad gyvuos dar ilgai. Kol vieni polemizuoja, kiti svarsto apie naujus knygynų verslo modelius. Rodos, knygynuose įsikūrusios kavinės jau nieko nestebina, o ir naudotų knygų mainų ar perpardavimo tinklalapiai seniai visiems žinomi. Ką dar galima sugalvoti?

Greičiausiai minėti skeptikai pareikštų, kad baigėsi popieriaus era ir reikia mąstyti apie skaityklių bei e. knygų rinką, kurti virtualiuosius knygynus. Tradicijų šalininkai linkę plėsti knygynų paslaugų spektrą. Visa tai sujungė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir visai neseniai atidarė „ISM books“. Naujas virtualiojo knygyno modelis išskirtinis tuo, kad jame knygos rūšiuojamos ne tik pagal mokslo sritį, bet prie jų pateikiamos ir profesionalų rekomendacijos. Lengvesnė paieška ir navigacija, aiški klasifikacija, specifinė literatūra vienoje vietoje ir standartinis nusipirktos knygos pristatymo mokestis – štai jums ir universitetinio knygyno verslo modelis.

Kita populiarėjanti tendencija – nemokamos e. knygos parsisiųsti. Sakysite, kad tai yra nevykęs verslo modelis ir apskritai kaip iš to įmanoma uždirbti? Toli į užsienį dairytis nereikia. Išleidus Z. Stankaus e. knygą „Kaip tampama albinosais“ ir pradėjus ją nemokamai platinti internete, antrojo leidimo popierinės versijos pardavimas išaugo neįtikėtinai greitai, knyga ne vieną savaitę įvairiuose knygynuose buvo viena perkamiausių. Lietuvių mėgstamas autorius P. Coelho į e. knygas pasižiūrėjo kiek pragmatiškiau, motyvuodamas tuo, kad su piratavimu nepakovosi. Ir nors visas jo knygas galima parsisiųsti nemokamai, popierinių knygų pirkimas ir tiražas nemažėja...

Jeigu pažvelgtume į pasaulio tendencijas, daugėja vadinamųjų miesto knygynėlių. Tokių turime ir Lietuvoje, pavyzdžiui, „Sofoklį“. Jame yra tik apie 2 tūkst. knygų, kurios išdėliotos viršeliais į priekį, kad skubantis miestietis, vos įbėgęs į knygynėlį, sugebėtų jas visas peržvelgti. Pradedama įgyvendinti ir blokinė prekyba, t. y. prie tam tikros literatūros skyrių siūlomi gretutinio verslo produktai, pavyzdžiui, prie kulinarijos knygų įtaisoma lentyna su vyno kamščiais, mentelėmis bei prijuostėmis, prie vaikų literatūros – įvairūs žaisliukai, laikmenos su animaciniais filmukais ir panašiai.

Dar viena ore (o kai kuriose valstybėse ir ant žemės) sklandanti idėja – knygyno paslauga: atspausdinti kliento sukurtą knygą per dešimt minučių, o ji atrodys kaip rimtas spaustuvės produktas. Lietuvoje siūloma panaši fotoknygų paslauga, kuri yra gan brangi, reikalauja nemažai laiko resursų (pačiam kūrėjui ar užsakovui), o gaminimo ir pristatymo procesas trunka kelias dienas. Žodžiu, turime dar vieną verslo modelį ir kartu neužpildytą nišą.

Kita smagi mintis – papildyti knygynų lankytojų (potencialių pirkėjų) gyvenimą įvairiais renginiais. Nors šiuo metu Lietuvoje pristatomi nauji autoriai ir naujos knygos, to negana. Juk galima drąsiai organizuoti knygos mėgėjų naktinius slaptuosius pasimatymus knygynuose, rengti kūrybines dirbtuves, skaityklių naudojimosi kursus ir panašiai. Viename Niujorko knygyne pradėtos tiesioginės naujų knygų pristatymo bei skaitovų vakarų transliacijos. Maža to, klientai, norintys ne tik stebėti tiesioginę transliaciją, gali užduoti klausimus ir į namus gauti autoriaus pasirašytą knygos egzempliorių! Pridėtinė vertė yra akivaizdi, o investicijos – ne per didžiausios...