Kaip reikia ugdyti ir formuoti lyderius – žmones, kurie turėtų išgelbėti bendroves nuo bankroto, žmones nuo skurdo, o Žemę – nuo sunaikinimo?

Įsitraukus į diskusijas, kuriose svaidomasi aukštomis frazėmis, pamirštama, kad nėra nieko geriau už paprastumą ir aiškumą. Todėl šiame straipsnyje įvardytos bene svarbiausios ir elementariausios geram verslininkui ar vadovui (dažnai tai būna tas pats asmuo) būdingos savybės.

Bendras supratimas. Tikriausiai nėra nieko blogiau nei vadovas, kuris nesupranta, apie ką pasitarimo metu kalba jo darbuotojai. Argi galima tikėtis, kad jis galės priimti tinkamą sprendimą, jei net nežino, kuo skiriasi išsakytos dvi skirtingos nuomonės? Žinoma, tai nereiškia, kad vadovas turi gilintis į visas subtilybes arba užduotis atlikti pats. Vis dėlto būtų naudinga, jei jis nuolat tobulėtų srityje, kurioje dirba. Pavyzdžiui, užsibrėžtų tikslą skirti bent dvi valandas per savaitę reikiamos literatūros skaitymui, dalyvavimui mokymuose ar vaizdo įrašų žiūrėjimui.

Neutralumas. Dar nuo mokyklos laikų visi turėtume žinoti, kad vadovų (mokytojų) numylėtinių niekas nemėgsta. Mokykloje tai galbūt nebuvo labai svarbu, bet bendrovėje gali sukelti rimtų problemų. Direktoriaus numylėtinis bus atstumtasis, o kolektyve tvyros nepasitenkinimas. Vadovas visiems atrodys nepatikimas ir nusistatęs prieš likusius. Todėl net jei vienas darbuotojas labai išsiskiria, jo nereikėtų itin aukštinti ir lepinti. Tokį žmogų galima skatinti suteikiant daugiau atsakomybės ir veiksmų laisvės.

Tinkamas darbas – tinkamam žmogui. Svarbu matyti ne tik galutinį tikslą – atliktos užduoties rezultatą, bet ir stebėti, kaip vyksta procesas. Tinkamai paskirsčius užduotis galima gerokai paspartinti darbą ir atvirkščiai. Jei darbuotojas gaus užduotį, kurios negali pakęsti, rezultatų greitai nesitikėkite. Geriausia, jei yra galimybė, pastebėjus, kad žmogus yra gabesnis kitoje srityje nei toje, kurioje iki šiol dirbo, nedelsiant perkelkite jį į atitinkamą skyrių. Nauda bus abipusė!

Nekaltinti. Jei įmonėje nutinka nemalonus incidentas, nesusipratimas ar įsivelia klaida dokumentuose, nereikėtų kaltinti žmogaus, kuris tai sukėlė. Geras vadovas turėtų žinoti, kad ieškodamas kaltųjų ir kaldamas jiems į galvą, kaip blogai jie pasielgė, praras daug laiko, kurį galėtų išnaudoti pasekmėms likviduoti ir tolesniam darbui.

Klausti, bet ne liepti. Jei norite, kad jūsų darbuotojai tobulėtų ir keltų savo kompetenciją, leiskite jiems patiems ieškoti problemų sprendimo ir tikslų siekimo būdų. Galbūt manote, kad turite geriausią sprendimą, tačiau įpirštas jis nebus vykdomas noriai ir darbuotojai nebus laimingi. Didesnė laisvė (laisvė klysti – taip pat) gali atnešti netikėtai gerų rezultatų. Taip atrandami nauji talentingi žmonės, kurie anksčiau tiesiog nedrįso imtis veiksmų.

Idėjų generavimas. Jeigu jūsų komandai vis dar sunku ieškoti sprendimų – padėkite jiems ir prisidėkite prie jos. Gera brainstorm sesija gali būti tik tuomet, jei bent vienas jos dalyvių yra tam iš anksto pasirengęs. Be to, būtina užsirašyti visas, net ir labai keistas, idėjas, nes jos vėliau gali pasirodyti genialios.

Motyvacija. Galimybių, kaip galima motyvuoti savo darbuotojus, yra daug. Didelės korporacijos suteikia papildomų, bet nieko nekainuojančių paslaugų. Atidaro darbuotojams skirtas valgyklas, poilsio bei sveikatingumo zonas, suteikia kitų prabangių dalykų. Tačiau naujoms bendrovėms yra daug sunkiau, jos neturi tiek resursų, kad galėtų nevaržyti savo fantazijos. Todėl geriausia naudoti tai, ką turi – laiką ir potencialą. Darbuotojai greičiausiai būtų dėkingi vadovui už lankstų ir nevaržantį darbo grafiką arba dalį įmonės akcijų. „Apple“ įkūrėjai elgėsi taip pat – siūlė tam tikrą procentą akcijų. Sutiko su pasiūlymu ne visi. Dabar jiems lieka graužti nagus.

Empatija. Geras vadovas privalo žinoti, kuo gyvena jo darbuotojai. Vertėtų retkarčiais su jais nuoširdžiai pasikalbėti. Tačiau tai neturi atrodyti kaip kišimasis į asmeninį žmogaus gyvenimą. Tai greičiau galima pavadinti pirštu ant pulso. Darbuotojai turėtų būti skatinami neslėpti to, kas slegia. Juk jų savijauta gali lemti produktyvumą ar net sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, išėjimą iš darbo. O toks netikėtumas yra visada skaudus, ypač jei darbuotojas yra sunkiai pakeičiamas.

Tvirtumas. Nors geri žmogiški santykiai su darbuotojais ir kolegomis yra svarbus dalykas, tai neturi daryti įtakos vadovo sprendimams. Juos priimdamas, o ypač vykdydamas, jis privalo nedvejoti ir nerodyti savo silpnumo, neduoti laisvės asmeniniams santykiams ar nusistatymams. Visuomet reikia turėti galvoje tai, kad būtina pasirūpinti įmone bei jos tolesniu gyvavimu ir plėtojimu.

Nėra abejonių, kad yra ir daugiau lyderio bruožų, kuriuos įvairūs specialistai ir ekspertai aprašo savo darbuose. Tačiau prieš gilinantis į traktatus, matyt, reikia pirmiausia pasistengti atitikti bent kelis čia išvardytus kriterijus. Kaip sakoma, dramblio vienu kąsniu neapžiosi.