– Kaip kilo idėja parašyti knygą? 

 

– Žmonės nežino pinigų likimo, nes mūsų visuomenėje yra daug burtų bei mistifikacijos. Žmonės migdomi – jiems sakoma, kad bus grąžinti pinigai, bet esu įsitikinęs, jog ne visi atgaus santaupas. Niekas apie tai nešneka. Kalbama tik apie apdraustuosius indėlius iki šimto tūkstančių eurų. Tai yra tikras tautos migdymas. Neturint bankininko, finansininko arba teisininko išsilavinimo suprasti, kaip vyksta banko bankroto procedūra, yra labai sudėtinga. Pats pinigų „Snore“ neturėjau, bet mano draugai turėjo. Jie visi sėdi vietoje ir nieko nedaro – tai labai stebina. Noriu padėti žmonėms. Tai yra savanorystės idėja – nė vienas advokatas už 33 litus, kuriais įkainota knyga, nesuteiks teisinės konsultacijos. 

 

– Viešojoje erdvėje kalbama, kad ši knyga yra puiki galimybė pasipelnyti iš desperatiškai sutrikusių žmonių. Patekę į nelaimę jie esą griebiasi paskutinio šiaudo...

 

– Esu kaltinamas, kad makabriškai noriu užsidirbti pinigų. Daug kas sako, kad esame aferistai, norime pasipelnyti iš žmonių nelaimės. Komisijos nariai, kurie perskaitė knygą, ją įvertino labai teigiamai. Knyga yra tikrai gerai parengta – mes nieko nemeluojame, nežadame, kad ji išspręs visas jų problemas. Šios knygos tikslas yra šviesti žmones, kurie susiduria su begale klausimų, susijusių su procedūromis, norėdami susigrąžinti pinigus. Žmonės nesupranta terminologijos, nežino, kaip reikia kalbėti atėjus į banką. Mes norime paaiškinti, kas yra apdraustieji ar neapdraustieji indėliai, obligacijos, sertifikuoti indėliai, kokios kreditorių eilės, kokiu atveju žmogus turi daugiau galimybių atgauti savo pinigus, kokia yra indėlių atgavimo procedūra, kur kreiptis, kokį prašymą ar pareiškimą rašyti, kokiais kontaktiniais duomenimis kreiptis. Rinkoje nėra jokios apibendrintos informacijos. Apie tai niekas nekalba ir ilgai nekalbės, nes niekas nenori eskaluoti problemų.

 

– Koks yra knygos turinys?

 

– Knygoje pateikta visa metodiška informacija, sąvokos, kurias sudėtinga žmogui susirasti pačiam. Daug kas sako, kad nieko nauja nepasakėme, nes tokios pačios informacijos galima rasti internete. Bet parengti knygą iš internete surinktos informacijos nėra taip paprasta. Jei taip paprasta, tai imk ir padaryk. Mes samdome finansininkus, auditorius, bankininkus, advokatus ir buhalterius – iš interneto paimti tik Vertybinės popierių komisijos, „Sodros“, Mokesčių inspekcijos pranešimai, kad žmonėms bent truputį paaišku, kas ten vyksta. Ši knyga, kurioje sudėta koncentruota informacija, turėtų bent šiek tiek prasklaidyti tamsą. Dabar iš teisininkų mes norime surinkti ieškinių, prašymų formas. Žmonės mano, kad ateis į banką, pasakys, jog nori atgauti pinigus, ir jie bus grąžinti. Aš stebiuosi, kaip žmonės pasitiki šita afera.

 

– Kiek ir kokių resursų reikėjo, kad įgyvendintumėte šį projektą?

 

– Projektui parengti reikėjo dviejų savaičių nuolatinio darbo. Visi galėjo tai padaryti, bet nei knygų, nei kitokios informacijos niekur nėra. Turiu draugų, pažįstamų, kurie dirba iš idėjos. Visi nori prisidėti, nes supranta, į kokią situaciją pateko banko indėlininkai. 

 

– Teigiama, kad knygoje pateikiama neįkainojama patirtis. Kodėl tada taip pigu?

 

– Jei knyga būtų kietais viršeliais, ji kainuotų apie 200 litų. Per pigu – blogai, nes žmonėms atrodo, kad nepasakai nieko vertinga, per brangu – irgi blogai, nes tada jau esi plėšikas. Šita knyga prilygsta trijų valandų rimto advokato konsultacijai, kuri kainuotų ne mažiau kaip tūkstantį litų. Knyga nėra panacėja. Ji negrąžins pinigų, bet padės suvokti veiksmų planą, ką turėtumėte daryti, kad susigrąžintumėte pinigus. Tai yra daugiau edukacinė, moralinė idėja.

 

– Kiek knygų jau pardavėte? 

 

– Knygų kol kas parduota labai mažai. Skaičiaus nenoriu sakyti, bet nepardavėme net šimto. Reikia parduoti bent kelis šimtus, kad šis projektas atsipirktų. Knygos žmonės neperka, nes visi sėdi ramūs, mano, jog viskas bus grąžinta, nors taip tikrai nebus. Jei atsipirks visos sąnaudos, būsiu labai laimingas. Jokių ambicijų neturiu – iš šito projekto negali būti jokios komercijos, nes knyga yra per pigi. Už du šimtus litų pardavinėti ją būtų pernelyg amoralu. Aš net nenoriu tikėti, kad atsipirks tas darbas. Žiūrint iš verslo pusės, šis projektas yra visiškai nenaudingas. Tai galbūt bus vertinga pamoka neužsiimti šalutiniais dalykais. Savo išlaidų gal net nepadengsiu, bet išvis dėl to nesijaudinu. Knygą galima traktuoti kaip mano kalėdinę dovaną Lietuvos žmonėms. 

 

– Knygų parduota tikrai nedaug. Ar tai neslopina entuziazmo?

 

– Norėjau per trumpą laiką patikrinti žmonių sąmoningumą. Supratau, kad žmonėms reikia tik geltonosios spaudos. Produkto, kuris parengtas iš širdies, už kurį sumokėti pinigai, jiems nereikia. Tai yra lengvai stumdoma visuomenė. Be to, norėjau išanalizuoti internetinio verslo dinamiką. Man įdomi informacinių technologijų verslo konjunktūra ir dinamika. Aš supratau, kokia mūsų rinka: pasiūlyti naujieną Lietuvos rinkai yra daug sudėtingiau nei įgyvendinti kokį nors naują projektą visame pasaulyje.

 

Linkime sėkmės!