Prostitucija: pramoga ar būdas užsidirbti?
|
Mariska Majoor į sekso verslą pasuko sulaukusi vos 16 metų. Tačiau dar labiau stebina priežastis, kodėl ji nusprendė pasirinkti tokį darbą – mergina labai norėjo nusipirkti vilkšunį.
„Sutikau moterį, kuri dirbo prostitute privačiame sekso klube, išklausiau jos patarimus, gavau klubo telefono numerį ir per valandą apsisprendžiau, kad tą daryti galiu ir aš. Be to, labai norėjau nusipirkti šunį būtent tą dieną. Taigi paskambinau į tą privatų klubą ir tą pačią dieną pradėjusi dirbti sulaukiau dviejų klientų. Už pirmąją darbo dieną gautus pinigus, kaip ir planavau, nusipirkau vokiečių aviganį, tačiau tada užsimaniau kitų dalykų ir supratau, kad prostitucija – lengvas ir greitas būdas gauti gerą uždarbį“, – pirmąsias savo darbo dienas prisimena Mariska. Ji teigia dirbti prostitute pradėjusi ne dėl skurdo ar prastų gyvenimo sąlygų – tai buvo laisvas apsisprendimas dirbti ir uždirbti.
Mariska dirbo įvairiose prostitucijos srityse – privačiame klube, eskorto agentūroje, klientus viliojančiuose languose – ir sako nematanti skirtumo. „Kai kurios merginos mano, kad jeigu dirba eskorto agentūroje ir aptarnauja tik vieną klientą per naktį už aukštą kainą, tai jos priklauso aukštesnei sekso darbuotojų klasei. Aš nematau jokio skirtumo tarp vieno ir dešimties klientų. Viskas priklauso nuo tavo požiūrio į darbą ir profesionalumo. Jeigu esi profesionalė – didelis klientų skaičius tavęs netrikdys“, – savo požiūrį dėsto Mariska. Taip dirbdama ji gaudavo nuo 100 iki 1500 eurų (apie 350–5200 Lt) per naktį. Tiesa, reikėdavo mokėti mokesčius ir už patalpų nuomą. Pasak jos, būdama jauna apie pinigų taupymą per daug negalvojo, todėl ir uždirbtus pinigus tuomet išleisdavo būtent vakarėliams, rūbams ir kitokiems niekučiams.
Mariska viešnamiuose praleido gražiausias savo jaunystės dienas, dirbdavo 7 dienas per savaitę, o sulaukusi 22-ejų nutarė, kad atėjo laikas pasitraukti iš prostitucijos verslo. „Niekada nesigailėjau to, ką dariau, nes manau, kad teikti seksualines paslaugas nėra nieko blogo. Todėl nejaučiu jokių nuoskaudų. Žinoma, tos, kurios į sekso verslą atėjo dėl skurdo ar priverstos kito žmogaus, apie prostituciją kalbėtų kitaip. Tačiau aš viską dariau savo noru ir man tai buvo vienas didelis vakarėlis“, – sako Mariska. Ji pripažįsta, kad prostitutės profesija tikrai nėra fantastiškiausias darbas pasaulyje, tačiau jau geriau toks, nei lėtai slenkančios dienos kokiame nors biure. „Vakar vedžiau mokymus 38-erių metų moteriai, kuri vadovauja dideliam inžinierių biurui. Per tokius mokymus aš padedu moterims išmokti prostitucijos amato. Vakar ta moteris sėdėjo prie lango ir viliojo klientus užeiti. Jai sekėsi visai neblogai ir po mokymų ji buvo labai sužavėta. Nutarė, kad, be kasdienio darbo, jai reikia kažko labiau jaudinančio, todėl vakarais ji ketina dirbti Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartale“, – pasakoja Mariska. Panašu, kad kai kurioms į prostitucijos verslą pasukusioms moterims uždarbis – ne vienintelis motyvas. Kai kurios šį kelią pasirenka dėl didesnio pasitikėjimo savimi, ieškodamos nuotykių ir bėgdamos nuo pilkos kasdienybės.
|
Komentarai (18)
Kategorijos
- Prostitucija: pramoga ar būdas užsidirbti?
- Pažintis dirbant Palangos bare lėmė verslo sėkmę
- Geidžiamiausių verslininkų indeksas
- Kaip gimė „Coca-Cola“ pavadinimas?
- Egzotinių kiaušinių verslas
- Laimi ne stipriausi ir ne protingiausi, o tie, kurie prisitaiko prie naujovių
- Malonaus skonio beieškant: kada kava skani tik su cukrumi?
- Nuostabios darbo sąlygos Silicio Slėnyje
- Didžiausios verslo aferos
- Kaip atskirti originalius kvepalus nuo klastotės?