Vis labiau populiarėjantis žiemos sportas – slidinėjimas vilioja įvairiausio amžiaus aistruolius. Slidinėjame su smagia draugų kompanija, šeima ar net mažais vaikais. Daugeliui tai tampa laukiamomis atostogomis ir puikiai atpalaiduojančiu poilsiu. Kalnai, saulė, spindintis sniegas, greitis ir adrenalinas! Ko gi daugiau reikia norint pailsėti ir trumpam užmiršti kasdienius rūpesčius ir darbus?

 

Šalies verslininkai renkasi ne tik populiariausius ir puikiai visiems žinomus slidinėjimo kurortus. Mėgstantys adrenaliną ir naujus pojūčius atranda ir labai neįprastų, egzotiškų vietų. Apie slidinėjimo patirtį Afrikoje, Amerikoje ir net Antarktidoje kalbamės su daugiau kaip keturiasdešimt metų kalnų slidinėjimo varžybas organizuojančiu Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos prezidentu, docentu, mokslų daktaru Algimantu Juozu Kepežėnu.

 

Kiekvienas randa sau tinkamą kurortą

 

„Kurorto pasirinkimas labai priklauso nuo to, ko apskritai žmogus nori. Vieni ieško gerai paruoštų trasų, kiti – gilaus ir šviežio sniego, tačiau visi trokšta išmėginti vis naujus regionus. Kai kurie, jau išbandę populiariuosius kurortus, renkasi neatrastas vietas, kur gali tobulinti kalnų slidinėjimo techniką ir čiuožimą. Dabar tiek daug kurortų, kad kiekvienas randa sau tinkamiausią“, – teigia kažkada nuo didžiausio Europoje kalno – Elbruso su slidėmis nusileidęs A. J. Kepežėnas. 

 

Jis teigia, jog neretai keliautojai mėgsta vykti su nemaža draugų ar bendraminčių kompanija. Slidinėjama ir su šeima bei mažais vaikais.

Organizuodamas išvykas į kalnus, sportininkas sutinka labai įvairių, su be galo skirtingais poreikiais ir pageidavimais, žmonių. Atsiranda ir visiškai kuklių, ir daug dėmesio reikalaujančių verslininkų. Pasitaiko norinčiųjų gyventi ne mažiau kaip 4 žvaigždučių viešbutyje, kad kambaryje būtinai būtų baseinas ir netrūktų jokių patogumų ponioms, kurios kartais net apskritai neužlipa ant slidžių. Kiekvienas kurortą renkasi pagal savo kišenę, pomėgius ir prioritetus. Dažniausiai žmonės pasirenka populiariausius Austrijos, Italijos ar Prancūzijos slidinėjimo kurortus, tačiau yra nemažai ir tokių, kurie ieško itin įdomių, visiškai nežinomų ir net kartais slidinėti neparuoštų vietų. 

 

Su slidėmis net Antarktidoje

 

Šiais metais kovo mėnesį vadinamojoje pasaulio pabaigos vietoje – Antarktidoje išsilaipino net 28 lietuviai. Šis baltasis žemynas pirmą kartą matė tokį gausų būrį mūsų šalies gyventojų. Iki tol jame yra lankęsi tik pavieniai Lietuvos keliautojai. Maža to, kad į šį tolimą kampelį atvyko toks gausus būrys turistų, visus juos vienija bendras tikslas – paslidinėti Antarktidoje! Be abejo, tik išgirdus, tai skamba nesuvokiamai, be galo rizikingai ir mažų mažiausiai keistai, bet... Lietuviai slidininkai ne tik puikiai paslidinėjo šiame užmirštame krašte, bet ir surengė varžybas.

„Svarbiausias ekspedicijos į Antarktidą tikslas buvo surengti kalnų slidinėjimo varžybas. Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ają – ant ekspedicijos ledlaužio stiebo buvo iškelta ir plevėsavo Lietuvos trispalvė“, – džiaugėsi A. J. Kepežėnas.

 

Kelionė prasidėjo atvykus į Ugnies Žemę, arčiausiai Pietų ašigalio esantį Argentinos miestą Ušuają. Egzotiškesnės vietos negu Ušuaja ir norėdamas nerasi: tarp Magelano sąsiaurio ir Horno kyšulio, o prie pat – Byglio kanalas. Iš ten lietuviai persėdo į iš anksto užsakytą didžiulį kruizinį laivą ir leidosi kelionėn Dreiko sąsiauriu. Laivu kraštiečiai keliavo apie 12 dienų, vis išlipdami pasigrožėti negyvenamomis salomis, ledynais, įspūdingais kalnais.

 

Prieš išlipdami iš laivo keliautojai visuomet turėdavo dezinfekuoti batus, kad netyčia nepatektų kokių bakterijų. Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dieną lietuviai taip pat išsilaipino į krantą ir, radę tinkamą ir saugią vietą, įsirengė slidinėjimo trasą. Varžybų vietą padėjo parinkti ekipažo narė, kalnų slidinėjimo instruktorė iš Pietų Amerikos. Trasa buvo ruošiama ekspedicijos dalyviams kopiant ir spaudžiant sniegą slidėmis.

Varžybose, kurias stebėjo gausus būrys pingvinų, dalyvavo ir profesionalūs, ir tik pradedantys slidinėti lietuviai. Toje vietoje termometras tąkart rodė apie 0, tačiau žiemą temperatūra ten siekia ir iki 60 laipsnių šalčio.

 

Iškilmingo vakaro metu visi dalyviai buvo apdovanoti paauksuotais atminimo medaliais, o Lietuvos vėliava buvo perduota laivo muziejui. Ekspedicijos metu lietuviai apsilankė ir Vernadskio vardo Ukrainos Antarktidos tyrinėjimų stotyje, kurioje buvo atrasta ozono skylė. Joje keliautojai susipažino su tyrinėtojų gyvenimo sąlygomis, mokslinių tyrimų programomis, o ant stulpo, kur pakabintos nuorodos į įvairias pasaulio šalis, nurodė kryptį ir į mūsų šalį – „Lietuva – 15 800 km“. Atsisveikindami su Antarktida, slidininkai išsilaipino Deception saloje (Pietų Šetlando salyne). Šią pasagos formos, maždaug 12 kilometrų skersmens salą prieš 10 tūkstančių metų suformavo galingas ugnikalnio išsiveržimas. Kadangi vanduo toje saloje buvo labai šiltas, siekė net 30 laipsnių, keliautojai su malonumu išsimaudė.

„Sakyčiau, pirmoji lietuvių ekspedicija į Antarktidą pavyko ne gerai, bet labai gerai. Visi mūsų numatyti tikslai pasiekti tada, kada mes ir planavome. Visi ekspedicijos dalyviai buvo labai malonūs, draugiški, mėgstantys egzotiką ir nuotykius“, – teigė A. J. Kepežėnas.

 

Slidinėjimas Afrikoje

 

Ne vienas gali nustebti sužinojęs, kad Afrikoje – ne tik dykumos ar džiunglės: čia yra ir sniegynų. Įdomu, kad lietuviai slidininkai šią šalį atrado visiškai kitokią – su puikiomis slidinėjimo sąlygomis bei aukštais ir įspūdingais kalnais. Geriausias Afrikos slidinėjimo kurortas Oukaimedenas (3 250 m) priklauso Marokui, įsikūręs Aukštuosiuose Atlaso kalnuose.

„Afrikos kalnuose puikios slidinėjimo sąlygos. Tame kurorte slidinėja net pats Maroko karalius. Geriausias laikas šiam sportui – sausio ir vasario mėnesiai“, – pataria A. J. Kepežėnas, slidinėjęs jau visuose pasaulio žemynuose. Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos nariai prieš porą metų Maroke nusprendė atšvęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją. Troško, kad šią dieną Atlaso kalnuose ne tik pirmą kartą plevėsuotų trispalvė, bet ir nuskambėtų Lietuvos himnas.

 

Visa tai puikiai pavyko padaryti įvairaus amžiaus 44 žmonių grupei.

„Marokiečiai džiaugėsi, kad atvykome į jų šalį paslidinėti, ir susipažinome su jų kultūra ir, garsindami Lietuvos vardą, paminėjome savo valstybės šventę. Arabų televizijos „Al Jazeera“ sporto kanalas parengė apie mus reportažą, o miestelio žmonės pasitiko tarsi garbingus svečius. Taip šiltai dar niekur nebuvome sutikti“, – įspūdžius pasakoja A. J. Kepežėnas.

Atlaso kalnuose slidinėjimo trasos tinkamos tiek pažengusiam, tiek pradedančiam slidininkui. 

Anot pašnekovo, slidinėjimo sąlygos Oukaimedene geros, tačiau šis kurortas kiek skiriasi nuo mums įprastų Europos kurortų – senoviniai keltuvai, kiek žemesnis viešbučių lygis ir dirbtinio sniego gamybos įrangos stygius. Tačiau čia galima rasti tokių egzotiškų paslaugų, kokių nerasi jokiame kitame slidinėjimo kurorte – pavyzdžiui, jojimas asilu.

„Sumoki asilo šeimininkui 2 eurus ir gyvulys su visomis slidėmis tave parneša iki pat viešbučio. Labai patogu!“ – šypsosi A. J. Kepežėnas.

 

Varžybos Australijoje

 

Ši egzotiška, tolima šalis taip pat labai vilioja šalies slidininkus. Sportininkai mėgėjai jau planuoja 2013-ųjų rugpjūčio mėnesį prasidėsiančią kelionę į tolimą žemyną. 

„Vykti į Australiją gali visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo. Iš viso ten planuojame praleisti apie tris savaites. Maždaug savaitę slidinėsime ir organizuosime varžybas, o kitas dvi keliausime po šią šalį. Išvyką organizuoja Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacija“, – teigia A. J. Kepežėnas, jau trečią kartą vyksiantis į šį žemyną.

Slidinėti lietuviai mėgsta Australijos Alpėse, šalia aukščiausio Australijos kalno (2 228 m) Kosciuškos. Ten įsikūręs slidinėjimo kurortas „Perisher“ kasmet sulaukia slidininkų iš viso pasaulio. Ši vieta gali pasigirti trasų įvairove – nuo tikrai ekstremalių ir bauginančių iki visiškai nesudėtingų.

 

Įdomiausios – dar neatrastos vietos

 

„Dažnai žmonės, išbandę populiariuosius kurortus, trokšta visiškai naujų ir dar neatrastų regionų. Todėl nuolat ieškome neišbandytų vietų. Dažniausiai važiuojame į tas, kurios yra šalia garsiųjų kurortų. Ten organizuojame varžybas, tobuliname slidinėjimo techniką ir čiuožimą“, – teigia ilgametis slidininkas. Anot pašnekovo, atsiranda ir ekstremalių pojūčių mėgėjų, kurie trokšta išbandyti drąsą ir pačiuožinėti tikrai sudėtingomis trasomis. Tokiems žmonėms slidininkas rekomenduoja rinktis Ameriką, Australiją arba Naująją Zelandiją.

 

„Amerikoje yra tūkstančiai puikių slidinėjimo vietų ir labai įvairių trasų. Šioje šalyje populiaru specialiai palikti visiškai nevalytas, nesutvarkytas trasas – tada čiuožti tampa be galo sudėtinga, o kartais net ir pavojinga. Čia yra ir labai stačių bei snieguotų trasų, kuriomis leistis reikia begalinės drąsos“, – teigia A. J. Kepežėnas.

Vienas įspūdingiausių ir tikrai išskirtinis – didžiausias Kolorado valstijos kalnų slidinėjimo kurortas Veilas. Čia galima rinktis ir sutvarkytas, paruoštas, ir kitoje kurorto pusėje čiuožti tikrai ekstremalių pojūčių mėgėjams skirtas trasas, kuriose gausu kupstų, sniego, įvairių kliūčių. Galima čiuožti ir tiesiai per mišką, tarp ganėtinai tankiai augančių medžių.

Pasaulyje populiaraus ekstremalaus slidinėjimo trasų yra ir Naujojoje Zelandijoje, kur žmonės ant kalno užkeliami malūnsparniu, o sudėtingos trasos yra tokio ilgio, kad galima leistis ir visą dieną. 

 

Slidinėjimas – geriausias poilsis

 

„Galiu pasakyti, kad lietuviai be galo mėgsta slidinėti. Kalnų slidinėjimas – pati populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Netgi krepšinio mūsų šalyje nežaidžia tiek žmonių, kiek kasmet važiuoja į kalnus“, – džiaugėsi A. J. Kepežėnas. Anot jo, į varžybas verslininkai atvažiuoja ir su šeimomis, ir su draugais ar kolegomis. Šiuo sportu užsiima ir maži vaikai, ir gerokai pagyvenę žmonės.

„2004-aisiais, kai Prancūzijoje vyko pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynės, iš viso susirinko apie 160 dalyvių, o iš pačios Lietuvos atvyko daugiau kaip 800! Tuomet, pamenu, miestelio meras buvo labai nustebęs, kad Lietuva tokia maža šalis, o joje tiek daug slidininkų“, – šypsosi pašnekovas.