Ar smulkusis ir jaunas verslas gali įsitvirtinti prekybos centre? Ar jis pajėgus konkuruoti? Pasižvalgykime, kokios tendencijos ir kaip sekasi smulkiesiems verslininkams.

Ekonomikos krizė palietė visus, prekybos centrus – taip pat. Nekonkurencingi ir silpni verslininkai buvo priversti trauktis, o išlikusieji turėjo pasitempti, gerinti paslaugų kokybę, pirkėjai tapo išrankesni, liovėsi beatodairiškai pirkti. Be to, per krizę dalis žmonių atsisakė samdomo darbo pozicijų ir ėmėsi savo verslo – taip į rinką įžengė daug inovatyvių verslo dalyvių, ėmė populiarėti vadinamieji „startupai“. Sumažėjusios prekybos centrų nuomos kainos leido pritraukti ne tik pradedančiųjų verslininkų, bet ir daugiau tarptautinių prekių ženklų.

Keletas įdomių įžvalgų, kuriomis pasidalijo vieno Vilniaus prekybos centro vadovė Gintarė Urnevičienė.

Sėkmingiausiai verslą prekybos centruose paprastai plėtoja maisto prekių, drabužių parduotuvės bei maitinimo įstaigos. Pastarųjų atveju geriau sekasi tinklinėms kavinėms bei restoranams, nes jie pirkėjams geriau pažįstami. Vis dėlto yra išimčių, pavyzdžiui, itališko maisto restoranas „Vapiano“, pritraukiantis labai didelį lankytojų srautą. Taip pat prekybos centrai yra tinkami grožio paslaugų teikėjams, vaistinėms, bilietų pardavėjams, drabužių taisymo įmonėms, bankomatams.

Užsienyje į prekybos centrus siekiama pritraukti jaukių mažų krautuvėlių, kurios įprastai veikia miestų senamiesčiuose. Tačiau jau ir Lietuvos prekybos centrai (bent jau „Europa“) formuoja naują veidą: siekia nuoširdų bendravimą iškelti aukščiau nei komerciją, pritraukti unikaliomis ir įdomiomis idėjomis, profesionaliu verslo planu besivadovaujančius, aktyviai bei kūrybiškai veikiančius jaunuosius verslininkus.
Pavyzdys – iš senamiesčio į „Europą“ persikėlė lietuviško kapitalo vaikiškų prekių parduotuvė „Happeak“.

Smulkiesiems verslininkams, prekiaujantiems ne pačiomis būtiniausiomis estetiškai patraukliomis prekėmis (papuošalais, suvenyrais, kosmetika, žaislais, atvirukais), prekybos centre geriau rinktis prekybos saleles, o ne parduotuvės plotą. Toks verslas gyvena iš spontaniško pirkimo, tad didelis lankytojų srautas yra būtinas. Pavyzdys galėtų būti laikrodžių parduotuvė „Ženeva“, kuri iš prekybos centro „Europa“ parduotuvės ploto išsikėlė į prekybos salą.

Prekybos centruose ašis – plataus pasirinkimo maisto prekių parduotuvė ir 3–4 vadinamieji inkariniai nuomininkai – universalinės drabužių parduotuvės (angl. department stores), pritraukiančios didelį lankytojų srautą. Didžiuosiuose Europos prekybos centruose vadinamieji inkariniai nuomininkai įsikuria didelėse kampinėse patalpose, toli nuo įėjimo, kur matomumas nėra didelis. Nesvarbu, kur būtų šios parduotuvės, vartotojai jas ras, o pakeliui spontaniškai gali užsukti ir į kitas parduotuves. Visame pasaulyje žinomiausi inkariniai nuomininkai yra „Debenhams“, H&M, M&S, „Zara“, C&A, „Stockmann“, „Primark“.