Prieš metus Lietuva ir tarptautinė informacinių technologijų milžinė IBM sutarė bendradarbiauti, mūsų šalyje steigiant Lietuvos tyrimų centrą (LTC), kuriam vykdant įvairius mokslinius tyrimus, skatinančius šiuolaikinių technologijų plėtrą, sėkmingai bendradarbiauja su mokslo institucijomis. Apie tai, su kokiais vertingais mūsų šalyje sukurtais išradimais šiandien dirba LTC ir kokius globalius tikslus išsikėlęs, kalbamės su jo vadovu Tomu Deržanausku.

 

Trumpai papasakokite, kokius projektus šiuo metu įgyvendinate ir kuo jie naudingi žmonėms?

 

Šiuo metu vykdome šešis projektus – tris nanotechnologijų ir tris sveikatos apsaugos srityje. Vykdomų nanotechnologijų projektų NANO1 ir NANO2 rezultatai padės mažinti kompiuterių energijos suvartojimą. Vidutiniškai net 50 procentų elektros energijos suvartojama kompiuteriui vėdinti, saugant procesorių nuo perkaitimo. Dėl to stengiamasi kompiuterius padaryti maksimaliai energetiškai efektyvius. Viena labiausiai tyrinėtų ir išvystytų idėjų – tai fotonika, kuri duomenims perduoti vietoj elektros naudoja šviesą, o tai yra kur kas efektyviau. Ateityje tai galėtų būti taikoma pramonėje ir Lietuvai suteiktų nemažai ekonominės naudos. 

 

Su Kauno technologijos universitetu vykdome projektą, kurio rezultatai leis sukurti tris kartus už plauką plonesnį, plika akimi neįžiūrimą raštą, kurį verslininkai galės naudoti produktams žymėti ir taip spręsti klastotės ir padirbtų gaminių problemas „įspaudžiant“ mikroskopinius identifikavimo ženklus.

 

Jeigu kalbame apie sveikatos apsaugą, šiuo metu kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu įgyvendiname balsų patologijos projektą. Įgyvendinus šį projektą, bus sukurta sistema, iš žmogaus balso atpažįstanti gerklų vėžį ir kitus burnos ertmės susirgimus. Šiuo metu gerklės vėžio diagnozei nustatyti naudojama išties skausminga ir nuolatinės gydytojo priežiūros reikalaujanti procedūra. Mūsų tikslas – padaryti taip, jog tai būtų pigu, greita ir nereikalautų aukštos kvalifikacijos personalo. Įsivaizduokime, jeigu pavyktų sukurti prietaisą, kuris iš balso galėtų diagnozuoti gerklės vėžį, ir mobilieji operatoriai, prieš tai atsiklausę žmogaus, praneštų apie tai SMS žinute? Tai bene labiausiai pasistūmėjęs projektas, kurio rezultatus jau turime ir siekiame patentuoti. 

 

Įgyvendiname projektus ir su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centru. Įgyvendinus šiuos projektus, elektroninėje parduotuvėje bus galima nusipirkti fizinės negalios poreikiams pritaikytų paketų – pavyzdžiui, mechanizmą, balso komandomis atidarantį duris.

 

Kaip Lietuva ir IBM surado viena kitą mokslinių tyrimų bendradarbiavimo srityje? 

 

Kai valstybė, siekdama gerinti savo mokslinių tyrimų atsiperkamumą, bendradarbiauja su globalia verslo lydere – tai unikalus atvejis net ir pasauliniu mastu. Lietuva priėmė teisingą sprendimą, nes tai kompanija, kuri per pastaruosius 20 metų sugebėjo gauti didžiulį pelną iš intelektinės nuosavybės. Dairytis į „IBM Research“ Lietuvoje pradėta jau po 1990-ųjų, tačiau viskas, deja, pasibaigdavo tuo, kad Lietuva yra per maža šalis. Tačiau 2010-aisiais startą davė Vyriausybės delegacijos vizitai į Amerikos aukštųjų technologijų kompanijas, kai buvo pristatyta mūsų šalis kaip valstybė, turinti puikių „lazeristų“, aukštos kvalifikacijos medikų, biochemijos specialistų, ir esame pasirengę kurti verslą su tarptautinėmis kompanijomis. Lietuva ir IBM per pusę dalijasi mokslinių tyrimų rezultatais: pusė atitenka IBM, pusė – Lietuvos tyrimų centrui, kuris savo dalimi dalijasi su bendradarbiaujančia mokslo įstaiga.

Kaip atrenkate mokslinius tyrimus ir konkrečius šalies mokslininkus, su kuriais dirbate?

 

Lietuvos tyrimų centre dirba žmonės, kurie sugeba aptikti komerciškai naudingas idėjas. Mūsų komanda nuolat dalyvauja įvairiuose susitikimuose su mokslininkais, kurių metu pristatomos naujos idėjos ir tyrimai. 

 

Akcentuotina tai, kad Lietuvos mokslo sistemoje mokslininkas, norėdamas gauti atitinkamą mokslo laipsnį, privalo savo išradimą paviešinti ir publikuoti, tačiau yra taip, jog kartą publikavus, tai jau tampa viešomis žiniomis, taigi intelektinė nuosavybė tokiu būdu tiesiog iššvaistoma. Lietuva šiuo atveju į visus mokslinius tyrimus per metus investuoja maždaug 700 milijonų litų. Universitetai išugdo protingų mokslininkų, garbių profesorių, tačiau finansinis atsiperkamumas šiuo atžvilgiu – lygus nuliui. Todėl mokslininkams siūlome Tyrimų centrui pateikti tiesiog bendrą aprašą, kuriame akivaizdi pati idėja, jos aktualumas ir naujumas. Tuomet mes įvertiname, ištiriame rinkas ir iš turimos informacijos pagaminame veikiančio daikto prototipą, kurį patentuojame. O jau patentavus, mokslininkas išradimą gali laisvai publikuoti, tokiu būdu jį tik reklamuodamas. 

 

Kokie ateities planai? Kiek patentų planuojate turėti per artimiausius metus?

 

Planuojame, jog per 5 metus, įgyvendinus visus projektus, bus apie 150 patentų. Tai ambicingas tikslas, tačiau reikia suprasti, jog kiekvieną idėją, kurią sukuri, privalai apsaugoti. 

 

Artimiausi mūsų planai – pradėti įgyvendinti dar mažiausiai du naujus projektus. Vėliau tas skaičius, tikiuosi, kils iki dešimčių ar net šimtų naujų projektų. Siekiame pakeisti nusistovėjusį požiūrį, norime, kad mokslininką Lietuvoje vertintų ne tik pagal jo publikacijų skaičių, bet ir pagal tai, kiek jis padarė komerciškai atsiperkančio mokslo.

 

Lietuva per pastaruosius 5 metus mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai išleido 2,6 milijardo litų, o per tą laikotarpį buvo pateikti tik 36 patentai. Ir, kiek žinoma, nė vienas iš šių patentų nėra komerciškai sėkmingas. Mes turime aukštos kvalifikacijos mokslininkų, puikiai atliekame tyrimus, tačiau neretai nesugebame įveikti tos paskutinės mylios, kuri atneštų realios ir apčiuopiamos naudos. Centro pagrindinis uždavinys ir yra suvienyti mokslininkus su globaliais partneriais, kad tą paskutinę mylią vis dėlto įveiktume. 

 

KOMENTARAS

 

Sigitas Tamulevičius

NANO3 projekto vadovas, KTU prof. 

 

Kiek galėtų kainuoti toks sprendimas verslui?

 

Kad rinkoje prekė būtų paklausi daugeliui vartotojų, produktų mikroskopinis apsaugos elementas turi sudaryti nežymią produkto kainą. Todėl IBM ir iškėlė tikslą – sukurti našų produktų žymėjimo metodą bei nanorašto kūrimo prietaisą, kurie būtų naudojami masinėje gamyboje. Šio tikslo ir siekiame. Manau, kad netolimoje ateityje rinkai galėsime pasiūlyti patentuotą apsaugos metodą, kurį bus galima naudoti plačiam gaminių spektrui.