Vyno kokybė – DieVo rankose

 

Į vyno kokybę galima žvelgti iš trijų skirtingų perspektyvų. Prekybininkui svarbiausia yra pelnas, eiliniam vartotojui – kainos ir skonio santykis, o patyrusiam gurmanui imponuoja kur kas daugiau faktorių, tokių kaip skonio ilgumas, poskonis, kvapo kompleksija, jo intensyvumas, švarumas. Nepaisant skirtingų poreikių, vyndariai nesistengia įtikti visiems – jie įsitikinę, jog padarė gerą produktą ir atsiras žmonių, kuriems reikia tokio vyno.

 

Somelje Dominyko Veličkos nuomone, renkantis vyną, svarbiausia – jį ragauti ir sužinoti, kokio charakterio – saldus ar rūgštus, tirštas ar lengvas, labai ekspresyvus ar ne toks intensyvus – gėrimas labiausiai atitinka asmeninį skonį. Be to, svarbu nepamiršti, jog to paties vynuogyno ar net derliaus vyno skonis skiriasi.

 

„Renkantis vyną, rūšių įvairovė nėra didžiausia kliūtis. Vynas yra gyvas daiktas, kuris nuolat keičiasi. Nors ir žinosite, kad jums tikrai patinka tam tikra vynuogių rūšis ir iš jų pagamintas vynas, dar nereiškia, kad kitą kartą nusipirksite tokio paties skonio vyno, – sakė jis. – Patartina rinktis vyną, kurio skonio balansas jums tinkamiausias, nes šis gėrimas turi būti geriamas maloniai.“ Vyno kokybę,specializuotos vyno parduotuvės „Vyno klubas“ komercijos vadovo ir someljė Armino Darasevičiaus įsitikinimu, lemia daugelis faktorių. Visų pirma tai dirvožemis, kuriame vynuogės auga, antra, labai svarbi vyndario filosofija, o galiausiai viską nulemia Dievo valia. „Vyno kokybei labai svarbus dirvožemis, kuriame vynuogės gali maksimaliai atsiskleisti – kiekviena vynuogių rūšis turi augti tinkamame dirvožemyje ir tinkamomis klimato sąlygomis. Kuo senesnis vynuogynas, tuo bus didesnė skonio ir kvapo koncentracija, tačiau derlius – kur kas mažesnis. Be to, būtina, kad procesui vadovautų vyndarys, sugebantis pažaboti gamtą ir turintis savo filosofiją, kaip pagaminti gerą vyną. Patys vyndariai sako, jog visa vyno filosofija ir kokybė slypi vynuogyne: kas jau yra vyno rūsyje – viskas valdoma, bet su tuo, kas yra lauke, ką Dievas davė, vyndariui sunkiausia susidoroti“, – apie vyno kokybę lemiančius faktorius pasakojo A. Darasevičius.

 

Vyno skonio indikatoriai

 

Vyno skonį formuoja komponentai. Baltojo vyno komponentus sudaro cukrus ir rūgštys, o į raudonąjį vyną įeina ir taninai. Dėl sudėtingesnio balanso raudonojo vyno paletė – gausesnė nei baltojo. Tačiau, kaip teigia D. Velička, tai nereiškia, jog raudonasis vynas vertingesnis už baltąjį. „Taninų kompozicija sudaro papildomą skonio komponentą, kurio baltasis vynas neturi. Kartais taninai būna tokie stiprūs, kad sunku tą vyną gerti, nes kartumas sutraukia burną. Taigi raudonojo vyno skonis stipresnis nei baltojo, bet tai nepakelia jo vertės“, – baltąjį vyną su raudonuoju lygino D. Velička.

 

Kiekviename regione vyndariai dirba pagal savo stilių, todėl vynas išsiskiria originaliu skoniu ir charakteriu. Nors pasaulyje yra nesuskaičiuojama vynų galimybė, juos galima suskirstyti į dvi grupes – europietiškus ir naujojo pasaulio. Vyno kilmė, pasak A. Darasevičiaus, išduoda pagrindines jo skonio savybes.

„Naujajame pasaulyje – Čilėje, Argentinoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje – gaminamas vynas labiau džemiškas, tirš- tesnis, sunokęs, kartesnis arba saldesnis, stipresnis ir labai ekspresyvus. Priešingai nei naujojo pasaulio, Europoje gaminamas vynas elegantiškesnis, švelnesnis, lengvesnis, ne toks intensyvus ir džemiškas“, – skirtingų šalių vyno charakteristikas aiškino A. Darasevičius.

 

Atsižvelgiant į tai, kaip buvo augintos vynuogės, priklauso vyno brandinimo galimybės. Vynuogės, iš kurių bus gaminamas brandinti skirtas vynas, turi būti aukšto nunokimo laipsnio, taninai – stiprūs.

 

„Vynas statinėse tarsi apsišlifuoja, jo skonio savybės keičiasi, kyla vertė. Visi greitai vartoti skirti jauni vynai lai- kui bėgant ne gerėja, o prastėja. Bendro teiginio, kad kuo senesnis vynas, tuo jis geresnis, tikrai negalima taikyti“, – sakė D. Velička.

Jaunas vynas turi rūgšties struktūrą, aiškią intensyvią spalvą, daug taninų. Metams bėgant, rūgštis, taninai ir spalva švelnėja. Kaip teigia A. Darasevičius, tik labai kokybiškas vynas tą švelnumą palaipsniui mažina.

 

„Jaunas vynas vaisiškesnis, gyvesnis, gaivesnis, pilnas uogų ir su aiškesne rūgštimi, tačiau metams bėgant dingsta tas vaisiškumas, švelnėja rūgštis, atsiranda oksidacinių kvapų. "