Nišinis, į nedidelę žmonių grupę orientuotas, verslas ilgai neturėjo daug galimybių būti reklamuojamas, mat televizija, radijas, didieji laikraščiai tam buvo paprasčiausiai per brangūs. Mažai parduotuvėlei netgi reklamjuostė didesniame interneto portale – pernelyg didelė prabanga, pasiekianti per plačią auditoriją geografiniu ir interesų požiūriu. Tokio tipo įmonės galėjo remtis tik rekomendacijomis iš lūpų į lūpas ir ieškoti stebinančių ar šokiruojančių vadinamosios partizaninės rinkodaros metodų, galinčių už sąlyginai nedidelę kainą padėti pasiekti reikiamus žmones. Vis dėlto kartu su web2.0 era ir socialinių tinklų įsitvirtinimu mūsų gyvenime kur kas didesnę svarbą įgavo dar vienas – socialinės rinkodaros būdas. 

 

Socialiniai tinklai netinka didelėms įmonėms. Pertraukianti, į mases orientuota reklama čia nesukelia siekiamo efekto dėl paprastos priežasties – socialiniuose tinkluose žmonės pirmiausia nori bendrauti, o didelei kompanijai, turinčiai tūkstančius klientų, paprasčiausiai neįmanoma reaguoti į kiekvieno kliento klausimą ar nusiskundimą taip, kaip tai gali sau leisti smulkesnės įmonės. Juk tikimybė sulaukti nuoširdžios reakcijos parašius nusiskundimą dideliems tinklams „Facebook“ puslapyje žymiai mažesnė negu vietos kepyklėlės ar mažos kavinukės atstovybėje „Facebook“. O tuo labiau sulaukti, kad tavo pasiūlymas būtų ne tik išgirstas, bet ir įgyvendintas. Vartotojai tai jaučia, didžiųjų kompanijų rinkodaros specialistai tai žino, todėl nei vieni, nei kiti nepersistengia ieškodami labai glaudaus kontakto. 

 

Ir gerai – būtent tai ir padeda nedidelei įmonei, protingai naudojančiai atsiradusias galimybes, užmegzti ir palaikyti artimą ryšį su savo klientais. Būti socialiai. Naujausių apklausų duomenimis, jau daugiau kaip 97 proc. smulkiojo verslo atstovų JAV savo rinkodaros strategijose didelę reikšmę teikia socialiniam tinklui „Facebook“ – tai netgi didesnis skaičius nei besinaudojančių sena gerąja el. pašto reklama (95 proc.). Lietuvoje tikslių tyrimų kol kas nėra, tačiau nenustebčiau, jei šis skaičius būtų panašus, mat mūsų šalyje šis socialinis tinklas turi jau daugiau nei 950 000 narių – 50 proc. visų interneto vartotojų. Absoliuti jų dauguma šiame tinkle bendrauja ne tik su draugais, bet ir su mėgstamų verslo puslapių atstovais, tad nepasinaudoti galimybe „būti ten, kur ir klientai“ būtų nuodėmė.

 

Socialiniai tinklai – smulkiojo ir vidutinio verslo koziris. Tinkamai juos naudojant – bendraujant, domintis klientų gyvenimu – galima nesunkiai suformuoti lojalių, rekomenduojančių ir giriančių jūsų verslą draugams klientų bazę. Pirmas žingsnis jau žengtas, netgi jums nesistengiant. Jūs – nedideli. Vartotojai nemėgsta didžiųjų, turtingųjų, arogantiškų ir dangoraižiuose pasislėpusių galijotų. Jie visada instinktyviai palaikys mažąjį, besistengiantį įsitvirtinti. O jeigu jūs parodysite, kaip tai vertinate, tik padėsite jiems sekti savo instinktais. 

 

Dabar kaip niekada gausu būdų tai padaryti. Paprasčiausias (ir efektyviausias) jų – jau minėtas socialinis tinklas „Facebook“. Jeigu ne jis, Lietuvoje būtų daug mažiau sėkmingai veikiančių butikų, kepyklėlių, mažų elektroninių parduotuvių ir restoranėlių. Apie juos paprasčiausiai niekas nesužinotų arba sužinotų per vėlai – tada, kai jie jau būtų uždaryti. O dabar pirmasis patenkintas klientas, grįžęs namo, gali prisijungti prie jūsų puslapio „Facebook“ ir apie tai pranešti visiems 180 (tiek draugų šiame tinkle vidutiniškai turi statistinis jo naudotojas lietuvis) savo draugų. Kadangi draugai yra žmonės, su kuriais turime bendrų pomėgių, interesų, didelė tikimybė, kad tarp jų atsiras bent keli, kurie susižavės jūsų verslo idėja. Ratas pradeda suktis, tereikia tą sukimąsi palaikyti, t. y. parodyti, kaip vertinate savo klientų lojalumą, pasitikėjimą, ir nenuvilti, o geriausia – dar ir nustebinti. Greitu atsakymu į klausimą, specialia akcija, nuoširdžiu atsiprašymu suklydus ir t. t. Visi koziriai – jūsų rankose. Svarbu jų neiššvaistyti.