Nuostabios darbo sąlygos Silicio Slėnyje

Daugybė žmonių iš viso pasaulio mano, jog dirbti Silicio slėnyje įsikūrusioje kompanijoje – tai tarsi įgyvendinti viso gyvenimo svajonę. Taigi susipažinkime su technologijų kalve, kurioje gimsta pasaulio milžinai.

Vienas garsiausių pasaulio mokslo ir technologijų parkų įsikūręs JAV, Kalifornijoje, netoli San Fransisko. Parko branduolys – puslaidininkių tyrimuose pirmaujantis Stanfordo universitetas. 8-ojo dešimtmečio pradžioje terminą „Silicio slėnis“ (angl. „Silicon Valley“) pirmasis pradėjo vartoti verslininkas Ralphas Vaerstas. Daug fantazijos tam nereikėjo: slėnyje veikė daugybė kompanijų, kuriančių puslaidininkius, o jų gamyboje naudotas silicis. Frederickas Termanas, buvęs Stanfordo universiteto inžinerijos mokyklos dekanas, o vėliau ir rektorius, dažnai vadinamas Silicio slėnio tėvu, nes kvietė ir skatino studentus pradėti savo verslą burti aplink Stanfordo universitetą.

Silicio slėnio sėkmę lėmė universiteto ir daugelio kitų mokslo centrų mokslininkų bendradarbiavimas. Norint pirmauti, buvo sumanyta pakviesti prie universiteto kurtis mokslui imlias įmones, tyrimų centrus ir rizikos kapitalistus. Visai tai sukėlė kompiuterių gamybos bumą, kurio pasekmės – apie 3 tūkst. aukštųjų technologijų įmonių, apie 700 tūkst. aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų, atliekančių mokslinius tyrimus ir gaminančių mikroelektronikos techniką. Beje, čia pagaminama maždaug ketvirtadalis pasaulio puslaidininkių produkcijos, o vien pačiame slėnyje susitelkę apie 4 mln. žmonių.

Būtų sunku ir išvardyti visas žymias Silicio slėnyje įsikūrusias informacinių technologijų korporacijas. Štai tik maža jų dalis: „Apple“, „Facebook“, „Adobe“, „eBay“, „Google“, „Intel“, „Yahoo!“, ASUS, „Mozilla Foundation“, HP, „LinkedIn“. Beje, šiuo metu Silicio slėnyje įsikurti pavykę tik dviem lietuvių produktams: lietuvių sukurta ir valdoma didžiausia pasaulyje mobiliųjų programų ir žaidimų svetainė „GetJar” (Ilja Laurso, 2009 m.) ir lietuvių sukurta ir vis dar tobulinama socialinė turinio atradimo platforma „Pinevio“ (Daumantas Dvilinskas ir Mindaugas Kriščiūnas, 2011 m.).

Pasižvalgykime po slėnį ir jame įsikūrusias žinomiausias kompanijas. Centrinė „Hewlett-Packard“ (HP) būstinė, devinta valanda ryto: didžioji dalis darbuotojų išvykę į susitikimus, dar kita dalis dirba namuose, pastatas – pustuštis. Vieninteliai kabinetai, turintys duris, – įmonės įkūrėjų, tačiau jie visada atviri, įskaitant ir tualetus: juk nesinori, kad pokalbis nutrūktų dėl tokios nereikšmingos smulkmenos kaip gamtiniai reikalai, tiesa?

Aplankykime ir naująją „Facebook“ būstinę. Kompanijos vadovai sėdi centrinėje zonoje – pasiekiami visiems darbuotojams. Visame pastate gausu išsibarsčiusių didelių atvirų erdvių, poilsio zonų, kurios skatina darbuotojus socializuotis, suteikia erdvę susibūrimams. Virtuvė ir kavinė pratęsia „Facebook“ tradiciją darbuotojams parūpinti gurmaniško maisto bet kuriuo paros metu, o gėrimų ir užkandžių galima rasti nedidukėse virtuvėse visame pastate.

Štai „Google“ savo darbuotojams tarp darbų siūlo pailsėti prie stalo futbolo, amerikietiškojo biliardo stalų, tinklinio aikštelėse, žaidžiant įvairius vaizdo žaidimus, grojant pianinų ar straksint prie stalo teniso stalų bei sporto salėse, kuriose vyksta jogos ir šokių pamokos. Be to, teikia sveikus priešpiečius ir pietus visiems darbuotojams įvairiose kavinėse, o atsipalaiduoti siūlo prie lavos lempų, masažo kėdėse, kur leidžiama pasiimti netgi savo augintinius!

„Apple“ apmoka gyvenimo išlaidas, skrydžių bilietus ir, svarbiausia, JAV labai opų dalyką – sveikatos draudimą. Ir, žinoma, kaip ir kitos didžiosios kompanijos Silicio slėnyje, suteikia tokius įprastus dalykus kaip galimybę naudotis sporto bei sveikatos ir lengvojo kultūrizmo salėmis, įvairių šalių virtuve. „Apple“ taip pat apmoka savo darbuotojų ekskursijas, leidžia rengti pokerio naktis arba žaisti kompiuterinius žaidimus.

Išties – svajonių darbai. O tiksliau – darbdaviai. Tačiau tai tik viena medalio pusė, nes juk niekas šiais laikais veltui nedalijama, tad, kad patektum į šį rojų, turi būti ne tik geriausias iš geriausių, bet ir pasiryžęs paaukoti savo laisvalaikį, t. y. dirbti daug ir ilgai. Beje, vis daugiau Silicio slėnio kompanijų darbuotojų keičia sėdimas darbo vietas į stovimas, argumentuodami, jog toks pasirinkimas jiems leidžia efektyviau dirbti, suteikia daugiau jėgų ir komforto. Kai kurių kompanijų, pavyzdžiui, „Facebook“, „Google“, darbuotojai priduria, kad šitai daro ir dėl sveikatos. Neseniai pasirodė medicinos ataskaitos, kuriose rašoma: pernelyg ilgas sėdėjimas gali sukelti pavojų sveikatai...

Nepaisydami visų teigiamų ir neigiamų argumentų, daugelis veržiasi čia padirbėti. Mažo to, ir turizmas klesti. Bene populiariausias suvenyras – Silicio slėnio žemėlapis su čia įsikūrusių stambiausių 150 (arba pasirinktinai 300) kompanijų logotipais. O dabar pats laikas išsiaiškinti, ką apie Silicio slėnį ir darbą mano čia įsikūrusieji.

Ką apie Silicio slėnį mano čia įsikūrusieji

Halas Stegeris (51), laisvai samdomas rinkodaros specialistas pradedančiojoje (angl. „start-up“) įmonėje:

„Kiekvieną mielą dieną į darbą atvykstu 7 valandą ryto. Dirbu maždaug 12 valandų per parą ir vidutiniškai 10 valandų viršvalandžių savaitgaliais. Aš mėgaujuosi savo darbu, todėl net dabar, kai mano turtas yra vertinamas 6,8 mln. dolerių ir galėčiau su žmona ramiai nugyventi likusį laiką, aš plušu tiek pat, kiek ir pradėjęs savo karjerą. Kartais man kyla klausimas, kuo aš toks ypatingas, juk Silicio slėnyje yra tiek daug talentingų ir užsispyrusių jaunuolių... Galbūt talentingų žmonių gausa ir yra viena esminių priežasčių toliau dirbti ir tobulėti.“

Gary Kermenas (43), match.com įkūrėjas:

„Dirbu nuo 60 iki 80 valandų per savaitę. Mano turtas vertinamas 10 mln. dolerių ir, nors tokia pinigų suma gali pasigirti tik mažiau nei 1 proc. amerikiečių, man vis negana. Matyt, tokį požiūrį įskiepijo vyraujanti nuomonė, kad reikia žiūrėti į tuos, kurie turi daugiau, ir siekti aukštumų, o ne žvelgti į mažesnes pajamas gaunančius žmones, didžiuotis savo laimėjimais ir regresuoti. Tiesą pasakius, Silicio slėnyje su 10 mln. dolerių kišenėje tu vis dar esi niekas.“